luokiškis

luõkiškis, -ė smob. (1) Lk, Krš Luokės miestelio ar apylinkės gyventojas: Jis nežadėjo būti Užventyje, bet per luokiškius žadėjo jums nusiųsti [kalendorių] Žem. Blinda buvo luõkiškis, Luokė ano tėvynė Užv.